BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiaurėje nešventėm gimtadienių
visi miegojo
amžinybės tyloj lyg lėliniai gnomai

kalbėjau vienuoliams, jog myliu sniegynus, tik juos
jie negimdė vaikų ir niekada neišdavė Šiaurės
jie buvo palaiminti
tarp šimtmečių skrynių
tarp liūdesio aido plokštelių

plaukė manimi stingstantys vandenys
išplaukė lytys
atrodė, jog liejuosi kažkuriuo vandenynu
jog ledlaužis laivas skrodžia mane
skylu per pusę

jos krito - sniego lavinos
lyg tūkstančiai Saulės aidinčių paukščių
būtų kapojusios suledėjusią odą
krito tolyn nuo manęs
birėjo gilzės iš mano širdies
sapnavau savo pačios piligrimus
jie ėjo per speigą
brido per sniegą, kol išsilaisvino iš viską gniuždančios
tyrų nakties
jaučiau lyg požemių verksmą
lyg aidintys metai būtų kažkur po širdim
lyg nieko daugiau, tik krantai ir juose
laukianti tyliai kantrioji motušė - vienatvė
ir nieko daugiau – tik sniegynai ir jų išsibarstę vaikai
varno klausyklose
kažkur ant olos

pasakyk, mano Šiaure, kiek kartų aš snigsiu ir stingsiu
kiek kartų sapne užpustysiu
kylančią saulę ir tavo pašvaistę
kiek kartų dar suksis vinilo plokštelė
ledo ausyse…
………………………….
kai balsas nutyla
man atsakai: - kas tau iš mano dainos?
tarsi krantai nenorėtų juos jungiančios jūros
tarsi sapno nebuvo
vien tik gyvenimas - plaukiantis burinis laivas
nuo bangos ant bangos
ir piligrimas —-

kaip įkaitintas žaizdras

kažkur ant olos.

Darius Klimczak pfoto.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite

Norėdami komentuoti turite prisijungti. Atsijungti »